Senatvė turi savo priežastis. Šiame skyriuje mes Jus supažindinsime su pagrindiniais veido senėjimo kaltininkais, dėl kurių mūsų ovalas „apiplaukia“, akys įdumba, nusileidžia antakiai – veidas pasikeičia neatpažįstamai. Šios priežastys atsiranda ne dėl išnykusio kolageno arba elastano, o dėl po oda esančių raumenų sutrumpėjimo ir deformacijos.
Nežiūrint į tai, kad galvoje ir kakle yra daugiau nei 100 raumenų, visi jie dalijami į du tipus, priklausomai nuo prisitvirtinimo prie odos ir kaulų tipo – mimikos raumenys ir kramtomieji raumenys. Būtent nuo mimikos ir kramtomųjų raumenų specifiškumo, streso, miego arba darbo metu ir priklauso daugelis veido defektų.
Jei Jūs nepažįstate savo priešo ir kovojate su vėjo malūnais, tai bet kuri kova yra pasmerkta nesėkmei. Neįmanoma tikėtis pergalės kovoje už veido jaunystę nežinant, jog darbas su veido raumenimis negali būti analogiškas darbui su kūno raumenimis. Darbas su mimikos ir kramtomaisiais raumenimis turi savo specifiką. Todėl, jei Jūs rimtai norite užsiimti savo veido tobulinimu, pagal Revitonica sistemą, Jums teks įsisavinti mimikos ir kramtomųjų raumenų anatomiją.
Mimikos ir kramtomųjų raumenų tvirtinimas prie odos ir kaulų visiškai skirtingas, kadangi gamta sukūrė skirtingą jų uždavinių atlikimą. Mimikos raumenys vienu galu tvirtinasi prie kaulų, o kitu galu prie kaimyninių raumenų arba veido odos (1 paveikslėlis). Kramtomieji raumenys, kurie dalyvauja kramtymo procesuose, žiovavime ir kitokiame apatiniojo žandikaulio judinime, tvirtinasi prie kaulų, taip pat kaip ir kūno raumenys – dviem galais. (2 paveikslėlis).

MIMIKOS RAUMENŲ HIPERTONUSAS

Kadangi mimikos raumuo vienu galu tvirtinasi prie kaulo, o kitu – prie odos ar kitų raumenų, tai jam trumpėjant  iš paskos yra tempiama ir oda. Ir nors ji stengiasi atsispirti tiek, kiek jai užtenka gamtiško elastano, odos pertekliaus likučiai negali „susitraukti“ ir nukara žemyn.

Pavyzdžiui, raukšlės  kaktoje,  smakro zonoje, nuo nosies iki lūpų,  virš lupų  – tai mimikos raumenų spazmas.

KRAMTOMŲJŲ RAUMENŲ DEFORMACIJA

Kadangi kramtomieji raumenys dviem galais tvirtinasi prie kaulų struktūrų, jų deformavimo (susitraukimo arba išsitempimo) metu, keičiasi žandikaulio linija: apatinis žandikaulis pradeda stumtis į priekį ir riestis prie nosies arba spaustis į viršų.  Veido proporcijų, jo  ovalo pasikeitimai, smakro deformacija – tai kramtomųjų raumenų spazmai.

Amžiaus pakitimų formavimo procese dalyvauja ne tik raumenys, bet ir kaukolės kaulai.

Kaukolė susideda iš 29 kaulų, tačiau apatinis žandikaulis yra vienintelė judanti jos  dalis. Be sąnarinio viršutinio ir apatinio žandikaulių susijungimo, dar yra ir raumeninis –  kramtomieji raumenys.

Būtent nuo kramtomųjų raumenų būklės priklauso tai, kaip su amžiumi deformuojasi veidas, keičiasi jo proporcijos.

Daugelio jaunų žmonių veido  ovalas išsiskiria ties apatiniuoju žandikauliu esančiu „jaunystės“ kampu. Ideali apatiniojo žandikaulio kampo linija turėtų sudaryti 100-120 laipsnių (5 paveikslėlis). Su amžiumi atsiradę „jaunystės“ kampo pakitimai – pagrindinis amžiaus atspindys (6 paveikslėlis).

Žandikaulio kampo dingimas būdingas daugumai žmonių. 6 paveikslėlyje yra parodytas populiariausias – Pirmasis biomechaninis veido senėjimo tipas, kuriam būdingi  veido  odos apdribimai, klosčių formavimasi (10 paveikslėlis). Tam, kad paprasčiau būtų suvokti biomechaninį senėjimo procesą reikia šiek tiek įsigilinti į anatomiją.

Susipažinkime su kramtomųjų raumenų, jungiančių viršutinį ir apatinį žandikaulį grupe –  kramtomasis raumuo, smilkininis raumuo, šoninis sparninis raumuo ir vidinis sparninis raumuo. Jiems spazmuojantis bei trumpėjant iš paskos į viršų  kyla ir apatinis žandikaulis.

Jei prie viso to „įkrenta“ kaklinė stuburo dalis, tai kaukolė deformuojasi iki tokio lygio, kad atrodo kaip į centrą suraukta dėžutė ir primena raganos veidą: burna įdumba į vidų, nosis leidžasi prie smakro, o pastarasis riečiasi link nosies.

Šios teorijos tikrumą lengva patikrinti atidžiai pastebėjus aplinkinių žmonių veidus. Pirmojo biomechaninio veido senėjimo tipo atveju vyksta toks procesas: kramtomųjų raumenų spazmai tempia į viršų apatiniojo žandikaulio kampą, o tai pailgina veidą, jis atrodo sulysęs. Paskui nukara „žandenos“ ir su laiku veido ovalas praranda savo aiškius bruožus. Antrojo biomechaninio veido senėjimo tipo atveju kramtomųjų raumenų grupė išsitempia, ir apatiniojo žandikaulio kampas pasistumia į priekį ir į viršų. Nors žmones, priskiriami šiam veido senėjimo tipui, ilgai išsaugo taisyklinga apatinio žandikaulio  kampą („jaunystės“ kampą), jiems  nesiformuoja įvairūs veido apdribimai, nukarimai, tačiau dėl kaukolės kaulų deformacijos, su laiku veidas visiškai keičia savo proporcijas ir tampa „Raganos‘ veidu.

Kaukolės deformacija

Medicinos mokslas organizmo senėjimo fiziologinį pagrindą sieja su viso organizmo džiuvimu – audinių, kaulų, sausgyslių… o taip pat kaukolės kaulų. Šio principo visiškai nepaiso kosmetologija, ypač kalbant apie veido senėjimo procesą. Dėl šios priežasties, pasistenksime šį kosmetologijos tarpą užpildyti ir apžvelgsim mūsų veido senėjimo mechanizmą, būtent amžiaus ir kaukolės kaulų deformacijos atžvilgiu.

Yra žinoma, kad mūsų kaukolę sudaro 29 kaulai, ant kurių yra „užtempta“ visa raumenų struktūra. Kitaip sakant, mūsų kaukolė – tai kietasis pagrindas, ramstis, karkasas, kuris nulemia visų prie jo prisitvirtinusių konstrukcijų būklę. Kaip ir visi mūsų organizmo kaulai, kaukolės kaulai turi tokią pat savybę – su amžiumi džiūti. Vadinasi, kaukolės apimtis mažėja. Ką gi tokiu atveju daryti odai, kuri turi dengti pradinę kaukolės apimtį? Iš tiesų, oda iki paskutinės minutės maksimaliai stengiasi susitraukti, siekdama prisitaikyti prie deformuojančios kaukolės, kuri mažėja apimtimi, praranda svorį ir drėgmės lygį.

Nepaisant to, kad mūsų oda turi fantastišką potencialą, deja – ji negali pasivyti sparčiai mažėjančio kaukolės paviršiaus ploto ir idealiai atkartoti deformuotų raumenų reljefą. To rezultate, odos likučiai negali susitraukti ir nukara klostėmis.

Tam, kad veidas spinduliuotu grožiu ir jaunyste, būtina „sustatyti į vietas“ anatominę kaukolės kaulų struktūrą. Kalbėdami apie tai, mes turime omenyje normalų fiziologinį kaulų išsidėstymą. Tik tada  galima reabilituoti mūsų veidą formuojančius raumenis. To pasekoje, oda automatiškai atstatys savo tonusą,  išsilygins raukšlės, pasikels antakiai ir  sugrįš veido ovalo jauni kontūrai.

Pagal Amerikos senatvės specialisto Deivido Kanno atliktų tyrimų rezultatus, prie raukšlelių atsiradimo ir bendro veido „nukarimo“, kuris atsiranda su amžiumi, prisideda ir žmogaus veido kaulų pokyčiai. Deividas Kanas praneša, kad pagal žmogaus senėjimo lygį, veido kaulai praranda savo apimtį ir sumažėja jų dydis. Tyrėjas išsiaiškino su senėjimu susijusius pokyčius veido kaulų elementuose, išnagrinėjęs trimates 30 vyrų ir 30 moterų veidų, kurie jam pateikė trijų amžiaus kategorijų nuotraukas – 25-44 metų amžiaus, 45-64 metų amžiaus ir vyresnių, nei 65 metų amžiaus. Sulyginęs jaunų ir pagyvenusių žmonių nuotraukas, jis atkreipė dėmesį į reikšmingus pokyčius veido kaulų kampuose, kas liudija apie apimties praradimą. Tokie pokyčiai ypač pastebimi veido centre ir aplink nosį. Mokslininko išradimai išsklaido tą nuomonę, jog raukšlelės atsiranda tik dėl minkštųjų audinių elastingumo sumažėjimo.

Pateikęs savo išradimo rezultatus Amerikoje vykusios konferencijos apie plastinę chirurgiją metu, Deividas Kanas pareiškė: „Kai mes susimąstome apie senatvę, tai įprastai manome, jog oda tampa suglebusia ir padidėja riebalų kiekis. Kaip įprasta, mes visą tai nutempiam atgal ir išpjauname nedidelį kiekį odos, kad ją geriau įtemptumėme. Mintis apie kaulų rezorbcija (susiurbimą) net neateina į galvą. Aš manau, kad mes turime susimąstyti apie tradicinio patempimo būdo suderinimą su priemonėmis ir procedūromis, kurios priduoda veidui apimties, pavyzdžiui, apie riebalų injekcijas“.

Dar vienas Amerikos gydytojų tyrimas, PhysOrg pranešimas: «Amerikos gydytojai išanalizavo 120 medicininiais nurodymais atliktas kompiuterines skirtingo amžiaus žmonių veido tomogramas. Šiam tyrimui buvo atrinkta po 20 skirtingo amžiaus vyrų ir moterų nuotraukų: nuo 20 iki 36 metų, nuo 41 iki 64 metų ir vyresni, nei 64 metų.

Kompiuterinės programos pagalba, mokslininkai išmatavo apatinio žandikaulio ilgį, plotį ir kampą kiekvienoje nuotraukoje ir sulygino matavimo rezultatus įvairiose grupėse.

Tyrimų rezultatai: jauno žmogaus kaukolė (kairėje), seno žmogaus kaukolė (dešinėje). Geltona linija yra pažymėti skirtingi apatiniojo žandikaulio kampai.

Kaip paaiškino plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos tarnybos vadovas – Hovardas Lengstainas (Howard Langstein, University Of Rochester PLS), kadangi apatinis žandikaulis yra pagrindinė veido dalis, bet kokie jo pakitimai daro įtaką bendrai žmogaus išvaizdai.

Tyrimų rezultatai rodo, jog su amžiumi didėja akiduobių dydis, o taip pat apatinio žandikaulio kampas (pažymėtas geltona spalva). Paties žandikaulio ilgis ir aukštis (iki dantų augimo linijos – alveoliarinės ataugos), atvirkščiai – žymiai sumažėja, o jo plotis mažėja visai nereikšmingai.

Galų gale, visi šie pokyčiai kartu su kaukolės kaulų apimties sumažėjimu dėl amžiaus, Lengsteino žodžiais „priveda prie buvusio ovalo aiškių kontūrų ir minkštųjų audinių „nudribimo“. Išoriškai tai pasireiškia tuo, kad apatinis žandikaulis įgauna minkštus ovalius kontūrus, sumažėja žandai, smakro ir kaklo odos tonusas, o dėl to veido kontūrai tampa charakteringi ir išduoda amžių“. Toliau G. Lengsteinas pareiškė: „Nors gydytojai visad žinojo, kad kaulai su laiku keičiasi, tačiau kaip tai pasireiškia laikui bėgant – neįvertino. Veido kaulų struktūros amžiaus pokyčių nuspėjimas leidžia gydytojams suprasti naujus jaunos išvaizdos sėkmingo atkūrimo metodus“.

KAKLO RAUMENŲ DISBALANSAS

Mūsų veido jaunystė priklauso nuo kaklo. Neįprastas faktas, ar tiesa? Mes drėkiname savo kaklą kremais, maitiname kaukėmis, atliekame cheminį pilingą ir galvojame, jog kaklo raukšlių išlyginimas – tai viskas ko reikia atjaunėjimui. Be to, daugelis veido atjauninimo metodikų nagrinėja kaklą tik iš lygios odos pozicijos. Tačiau dėmesys neatkreipiamas į svarbiausią dalyką.

Kaklas – tai jungiamasis tiltas, „vamzdynas“, per kurį į mūsų veido odą patenka vitaminai, fermentai, maitinamosios medžiagos, deguonis. Sutrumpėjo kaklas: reiškia, stuburo slankstelių kompresija galėjo privesti prie diskų susispaudimo, o kartu su jais ir nervinių galūnių suspaudimo, raumenų disbalanso atsiradimo – limfmazgių ir sausgyslių spazmų. Nebus nei sveikatos, nei gražaus veido, kad ir kiek teptumėte veidą ir kaklą kremais!

Kodėl yra taip svarbu žinoti apie stuburo kaklinės dalies būklę ir apie tai, kokią įtaką kaklo deformacijos turi raukšlių atsiradimui, nukarusiam smakrui, sukritusiam veidui? Išsiaiškinkime.

NETAISYKLINGOS KAKLO STATIKOS PASEKMĖS

Ne visada jauno kaklo išvaizda nustatoma pagal odą. Vienas iš jaunatvės ir grožio požymių yra kaklo STATIKA, tai yra – fiziologinis lankstas. Tačiau net sveikas stuburas su laiku pradeda tarsi „sėsti“, slanksteliai deformuojasi, ir galų gale kaklo statika įdumba sudarydama hyperlordozę. Slanksteliai tiesiog „įkrenta“ į kaklo vidų,  jo ilgis sutrumpėja.

Kaip dažnai gyvenime mes sutinkame tokias pasikeitimų metamorfozes – jauna moteris žaviu veidu iš priekio, profiliu atrodo pagyvenusia moterimi su apvalia nugara ir kupra. Ir patikėkit, net veido odos glotnumas nepridės jai bonuso ir nepanaikins amžiaus.

Hyperlordozei būdingas požymis – skersinių raukšlių ir klosčių atsiradimas ant šoninio kaklo paviršiaus. Apart kaklo „nusėdimo“ iš ilgio, vizualus jo sutrumpėjimas gali būti taip pat dėl pečių raumenų spazmų (dėl neteisingos laikysenos, nervinės įtampos, peršalimų ir t.t.). Tokiu atveju, pečiai tarsi pasikelia į viršų, tampa grubūs ir skausmingi mankštos metu.

Esant kaklo hyperlordozei, kai  visa jo struktūra  išsikiša į priekį, būtų keista turėti ryškius veido ovalo kontūrus ir patemptą smakrą.

Tokia pat situacija susiklosto esant netaisyklingai laikysenai – „galva pirmyn“, kai kaklas praranda vertikalią statiką ir linksta į priekį bei žemyn 45 ° kampu.

Neištraukus kaklo slankstelių, kurie yra įkritę į kaklo vidų ir neišlyginus pasikeitusio raumenų tonuso, kurio pasėkoje atsirado kaklo hyperlordozė, Jums niekada nepavyks atsikratyti dvigubo smakro, „kalakuto odelės“ ir raukšlių ant šoninio kaklo paviršiaus.

Stuburo kaklinės dales osteochondrozės pasekmės

KAKLO RAUMENŲ SPAZMAI IR JŲ PASEKMĖS

Kaklo srityje yra sutelkta daugiausia kraujagyslių. Iš vienos pusės, kaklo raumenų spazmų nebuvimas garantuoja laisvą kraujo tekėjimą. Iš kitos – normalią kraujo apytaką, palaiko sveikų raumenų veiklą. Jie susitraukia ir atsipalaiduoja, tuo pačiu padeda mūsų širdžiai prastumti kraują per šias kraujagysles. Nuo  kaklo raumenų balanso priklauso tai, ar mūsų veidas gaus pakankamą kraujo kiekį, deguonies ir maitinamųjų medžiagų, kurios yra būtinos ne tik mūsų smegenims, bet ir odai.

Raumenų disbalansas (užspaudimai, blokai, atrofija, nesuderinamumas raumenų veikloje) visada priveda prie odos nudribimo ir „nukarimo“. Išnagrinėkime išsamiau, kokiu būdu tam tikros kaklo raumenų grupės provokuoja vienokias ar kitokias veido apatinės dalies deformacijas.